Istorija ir faktai

Istorija

Žvejyba 

Nuo neatmenamų laikų išskirtinis Jūrmalos kraštovaizdžio bruožas yra nedideli žvejų nameliai ir valtys. Iki pat 19 amžiaus 4-ojo dešimtmečio, kuomet Rygos Jūrmaloje kaip grybai po lietaus ėmė dygti maudyklos, žvejyba buvo vietos ekonomikos pagrindas. Žvejai gaudė žuvį jūroje (Baltijos silkes, plekšnes, paprastąsias vėgėles, meknes) ir upėse (karšius, paprastuosius žiobrius, lydekas, europietiškus ungurius). Jų gerovė priklausė nuo sėkmės, oro sąlygų ir didėjančios žuvų populiacijos, todėl, kai 19 amžiaus pradžioje kai kurios žuvų rūšys ėmė dingti iš upių, vietos žvejai už savo lėšas ėmė steigti kitokias ekonomiškai naudingas erdves, pavyzdžiui, investavo į daržovių auginimą ir pieno produktų gamybą. O padidėjus atostogautojų vasarą skaičiui Rygos Jūrmaloje, siūlyti jiems nakvynę tapo daug pelningesniu ir pastovesniu pajamų šaltiniu.

Visgi žvejyba liko svarbi vietos gyventojų dalis visą 20 amžių. 20 amžiaus pradžioje buvo įkurta Rygos Jūrmalos žvejų draugija. Vėliau, tarybiniais laikais, ji tapo Uzvara žvejų kolūkiu, o 1991 metais žuvų perdirbimo verslas virto į AS Jūras līcis.

Kurorto paradžia

Pirmieji mėgėjai pasimaudyti atvyko į Kaugurciemą 18 amžiaus 4-ame dešimtmetyje. Šiuo metu pirmieji pajūrio kurortai buvo atidaryti Anglijoje ir Prancūzijoje. Maudymosi pramonės plėtrą Kaugurcieme 1812 metais sustabdė karas tarp Rusijos ir Prancūzijos, o kurortas buvo vėliau perkeltas arčiau Rygos, į Dubulčius. Iš pradžių atostogautojai gyvendavo vietos žvejų išnuomuotuose kambariuose, tačiau ėmus plėstis vietos transporto sistemai, ypač 1877 metais ėmusiai veikti geležinkelio linijai, ėmė sparčiai dygti vasarnamiai bei buvo įkurtos pirmos sanatorijos ir šiltų jūros vonių kompleksai. Dubulčiuose 1834 metais buvo pastatytas vadinamasis Dīveļa viešbutis, tapęs vietinio socialinio gyvenimo centru. Pirma mineralinių vandenų gydykla buvo pastatyta 1847 metais. Tuo metu Rygos Jūrmala dar neturėjo net savo vietos valdžios, todėl poilsiautojai sudarinėjo maudymosi mėgėjų draugijas (Badegesellschaften), kurios prižiūrėjo bei tobulino maudymosi
vietas ir samdydavo orkestrus koncertams bei pobūviams, dar gydytojus, prižiūrinčius poilsiautojus maudymosi sezono metu.

Geležinkelio statyba 

Jūrmalos kaip kurorto ir poilsiavietės plėtrą nepaprastai paspartino 1877 metais pradėjęs veikti vienas seniausių Latvijos geležinkelių, būtent, Rygos–Tukumo linija. Nuo tada daugybė žmonių atvykdavo į Jūrmalą traukiniu, be to, ją galėjo lengvai
pasiekti ir keliautojai iš tolimesnių Rusijos imperijos kampelių. Prie esamų paplūdimių buvo pastatytos traukinio stotelės, išsidėsčiusios palei senus žvejų kaimelius, todėl šiandien Jūrmala turi 14 traukinio stočių, nuo Priedainės iki Kemerių. Traukinio stotys išsiskiria eklektiška architektūros stilių kolekcija, pradedant 19 amžiaus pabaigos medine stotimi Pumpuriuose ir baigiant betonine „vilnimi“, pastatyta 8-ame dešimtmetyje Dubulčiuose.

Ķemerių kurorto plėtra

18 amžiaus pabaigoje medicinos profesionalai atkreipė dėmesį į sieringo vandens šaltinius Kemeriuose, kuriuos vietos gyventojai jau seniai naudojo gydomiesiems tikslams. Pirma cheminė vandenų analizė buvo atlikta 1818 metais. Pirmieji ligoniai Kemeriuose gyvendavo vietos miškininko namuose. Sieringi vandenys iš šaltinių buvo gabenami kibirais ir statinėmis, paskui buvo kaitinami ir supilami į didelius ąžuolinius kubilus, kuriuose gydydavosi svečiai. Baltijos gubernatorius, generolas fon der Palenas, padėjo suvaldyti šalies finansus ir 1838 metais pradėjo statyti reabilitacijos kurortą, todėl šie metai laikomi oficialia Kemerių kurorto įkūrimo data. Kemeriai klestėjo nuo 19 amžiaus pabaigos iki Pirmojo pasaulinio karo – buvo atidarytos sieros ir purvo vonias siūlančios gydyklos, įkurtas parkas, nutiesta Kemerius su Jaunkemerių paplūdimiu jungianti tramvajaus linija. Tačiau per Pirmąjį pasaulinį karą ties Kemeriais praėjo fronto linija ir kurortas buvo visiškai sugriautas. Tarpukariu jis dar kartą suklestėjo, o 1936 metais pastatytas naujas Kemerių SPA viešbutis tapo ypač populiarus. Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjusiais tarybiniais laikais Kemeriuose buvo pastatyta daugybė sanatorijų, galėjusių priimti svečius ištisus metus. Čia buvo gydomi sąnariai, oda ir ginekologinės ligos, dar nervų sistemos negalavimai.

Kultūrinis gyvenimas

Jūrmalos kaip kurorto populiarumas ir nuolatos didėjantis lankytojų skaičius lėmė aktyvų kultūrinį miesto gyvenimą. Dubulčiuose nuo 19 amžiaus 5-ojo dešimtmečio vykdavo vasaros koncertai, o 1870 metais muzika ėmė skambėti ir Majoruose,
Horn koncertų estradoje. Būtent čia 1879 metais įvyko pirmas simfoninės muzikos koncertas Jūrmaloje (Bethoveno 5 simfonija C minor). Koncertai 1897 metais prasidėjo ir Edinburgo SPA rūmuose (dabar Dzintari koncertų salė).

Žymūs žmonės

Per daugelį metų Jūrmala taponamais ir įkvėpimo šaltiniu daugybei žymių Latvijos kultūros veikėjų – architektams, dailininkams, muzikantams. Jūrmala neatsiejama nuo garsaus Latvijos literatūrinio dueto – Rainio ir Aspazijos. Maija Tabaka,
viena garsiausių Latvijos dailininkių, vis dar tapo savo namuose prie Lielupės. Dzintari koncertų salėje reguliariai koncertuoja pasaulinio garso pianistas Vestards Šimkus, smuikininkai Elīna Bukša, Paula Šūmane bei Vineta Sareika ir kiti Jūrmalos gyventojai.

Faktai

Jūrmala
Plotas: 100 km2
Gyventojų skaičius  57 371 (2016 01 01)
Paplūdimio ilgis 24,2 km
Atstumas nuo Rygos centro  25 km
Atstumas nuo tarptautinio oro uosto "Rīga" 15 km
Atstumas nuo Rygos autobusų/traukinių stoties  25 km

 

 

 

 

Jūrmala yra vienintelis kurortinis miestas Latvijoje ir pirmas Latvijos miestas, tapęs Europos Kurortų asociacijos nariu. Pagal plotą tai antras didžiausias Latvijos miestas po Rygos. Jūrmalą iš dviejų pusių supa vanduo – 30 kilometrų ilgio pietinis miesto pakraštys ribojasi su Lielupės krantais, tuo tarpu šiaurinis miesto pakraštys – su 24 kilometrų ilgio Rygos įlanka. ​

Paplūdimys

Truputį daugiau nei 24 km ilgio Jūrmalos paplūdimį sudaro smulkus, baltas kvarcinis smėlis, kurį per tūkstantmečius čionai sunešė pakrančių srovės. Paplūdimys yra nuostabi vieta poilsiui ir sveikatai stiprinti: raminančiai veikia bangų ošimas, fitoncidų turtingas pušų ir jonizuotas jūros oras palankiai ir gydančiai veikia kvėpavimo takus, pasivaikščiojimas basomis kojomis po minkštą, šiltą jūros smėlį vasarą masažuoja pėdas, grūdina ir atpalaiduoja.

2015 metais Tarptautinį eko sertifikatą Mėlynąją vėliavą gavo Buldurų, Dzintarų, Majorų, Dubultų ir Jaunkemerių maudyklos, o tai rodo aplinkai ir žmonėms draugišką, dar profesionalų ūkininkavimą viešose maudyklose. Iš viso Jūrmaloje yra 12 oficialių maudyklų, 11 iš jų yra jūros pakrantėje, viena – prie Lielupės.

Gamta

Rygos įlanka skalauja visą šiaurinę, maždaug 24 km ilgio Jūrmalos pakrantę. Pietuose, maždaug 30 kilometrų ilgio ruože, Jūrmalą riboja antra pagal vandens kiekį, laivybinė Latvijos upė Lielupė. Siauriausioje vietoje priešais Lielupės posūkį, tarp Dubultų ir Majorų, yra tik 380 metrų. Vakariniame Jūrmalos teritorijos pakraštyje, tarp Sluokos ir Kemerių, yra ežerų, pelkių ir drėgnų miškų, čia sukoncentruoti gydomieji Jūrmalos ištekliai. Likusi Jūrmala žinoma kaip klimatinis rekreacinis kurortas. Miesto teritorijoje yra natūralių miško plotų, ties Dzintarais, Vaivariais, Valteriais. Didelis dėmesys kreipiamas į gamtos apsaugą.

Religija

Jūrmaloje veikia Buldurų, Dubultų, Sluokos, Kemerių evangelikų liuteronų parapijos, Dubultų šv. kunigaikščio Vladimiro ir Kemerių šv. Povilo ir Petro pravoslavų parapijos, Majorų, Sluokos, Kemerių Romos katalikų parapijos, Sluokos Septintos dienos adventistų parapija, Sluokos baptistų parapija, Jūrmalos evangeliško tikėjimo krikščionių parapija „Gyvasis žodis“.

Gyventojų sudėtis

27 834 gyventojų pagal tautybę yra latviai, 21 038 rusai, 2051 baltarusis, 1536 ukrainiečiai, 884 lenkai, 604 žydai, 3437 kitų tautybių gyventojai, įskaitant nenurodytos tautybės gyventojus (PMLP 2016 01 01 duomenys iš www.pmlp.gov.lv).