Jūrmalos parodų erdvės visus metus pristato įvairią meno ir kultūros programą. Čia eksponuojamos šiuolaikinio meno parodos ir ekspozicijos, atskleidžiančios kurorto istoriją bei ryškių asmenybių pasakojimus. Parodų vietos įsikūrusios istoriniuose mediniuose pastatuose, XX a. antroje pusėje statytuose viešuosiuose pastatuose ir pokario modernizmo architektūros pavyzdyje – meno stotyje „Dubulti“. Jūrmalos muziejai ir galerijos reguliariai pristato tiek Latvijos, tiek tarptautinius menininkus. Kartu jos kuria dinamišką kultūrinę erdvę, atveriančią platų požiūrį į meno procesus ir miesto tapatybę.

Jūrmalos muziejus
Tirgoņu iela 29, Majori

„Tėkmėje“ (Plūsmā, 07 03–09 13) – tarptautinė šiuolaikinio meno paroda Jūrmalos muziejuje, kviečianti pažvelgti į nematomus procesus – intuiciją, sąmonę, atmintį, susitikimus, pokyčius ir vidinę žmogaus tėkmę. Parodoje dalyvauja 23 skirtingų kartų Latvijos ir užsienio menininkai, kurių kūriniai apima įvairias meno formas – tapybą, grafiką, skulptūrą, stiklo ir tekstilės meną, vaizdo meną bei instaliacijas. Parodos idėjinį pagrindą įkvėpė Carlo Gustavo Jungo mintys apie kolektyvinę pasąmonę ir individualų dvasinio augimo kelią, kartu nagrinėjant šiandien aktualius sąmoningo buvimo, tarpusavio ryšio ir pasaulio suvokimo už racionaliai išmatuojamų ribų klausimus. Paroda „Tėkmėje“ nepateikia paruoštų atsakymų, bet kviečia sustoti, užduoti klausimus ir pasinerti į meno patirtį.

Audiovizualinė erdvė „Poilsiautojas pakeliui į Jūrmalą“ („Atpūtnieks ceļā uz Jūrmalu“, iki 14.02.2027) – paroda kviečia patirti emociškai sodrią kelionę į kurortą skirtingais laikotarpiais – nuo vežimų ir garlaivių iki geležinkelio susisiekimo. Pasitelkus garsą, vaizdą ir erdvinę scenografiją, paroda leidžia įsijausti į istorinės kelionės nuotaiką ir per juslinę patirtį sutikti ilgai lauktą jūrą.

Jūrmalos kultūros centras (Jomas g. 35, Majorai)

Kasparo Miglos fotografijų paroda Pasivaikščiojimas po gražiąją Jūrmalą (iki rugsėjo 7 d.) – paroda kviečia į vaizdinę kelionę po XX a. pirmosios pusės Jūrmalą, atskleisdama kurortinį miestą kaip gyvą, elegantišką ir įvairialypę vietą. Fotografijose įamžintos pajūrio promenados, maudyklos, sanatorijos, geležinkelio stotys, kavinės, koncertų sodai, prieplaukos, Ķemerų parkas ir šurmuliuojanti Jomas gatvė. Naudojant papildytosios realybės programėlę Old Jurmala, istoriniai vaizdai susiejami su šiandieniniu miesto peizažu, leidžiant pamatyti, kaip Jūrmala keitėsi, išsaugodama savitą kurorto dvasią.

Buldurių parodų namai
Muižas iela 6, Bulduri

„Nuo Jūrmalos iki Ruhnu salos. Tapytojui Voldemārui Caunei – 125“ („No Jūrmalas līdz Roņu salai. Gleznotājam Voldemāram Caunem – 125“, 06.05–05.07) – iškiliam latvių figūrinės tapybos atstovui Voldemārui Caunei skirta paroda, išryškinanti jūros pakrantės peizažus, žvejų gyvenimą ir Baltijos pajūrio žmonių pasaulį jo kūryboje. Ekspozicijoje pristatomi XX a. 4–7 dešimtmečių kūriniai – Jūrmalos gamtos vaizdai, žvejų figūros, Ruhnu salos peizažai ir jos gyventojų portretai. Paroda atskleidžia menininko gebėjimą psichologiškai subtiliai įamžinti pajūrio kasdienybę, žmonių charakterius ir laikmečio nuotaiką. Joje eksponuojama ir figūrinė kompozicija „Senoji muzika. Alsungos muzikantai“ („Senā mūzika. Alšvangas spēlmaņi“, 1940), simboliškai žyminti pokyčius menininko gyvenime ir epochos kontekste.

„Latvijos pajūrio gėlelės: Katrīnos Reinovskos poezijos peizažas XIX amžiaus pabaigoje“ (09.07.–13.09.) – paroda, skirta Buldurų gyventojai Katrīnai Reinovskai (1845–1923), pirmajai latvių poetei moteriai, kurios eilėraščiai buvo išleisti atskira knyga. Jos 1875 metais pasirodęs rinkinys „Latvijos pajūrio gėlelės“ tapo svarbiu moterų įsiliejimo į latvių literatūrą pirmtaku. Paroda sukurta kaip simbolinis „poetės kambarys“, kuriame XIX amžiaus pabaigos estetika, poetiniai vaizdiniai, jūros artumas ir žvejų giminės paveldas kviečia apmąstyti, ką reiškia būti pirmajai.

Valdžio Bušo dirbtuvė – galimybė pažvelgti į Jūrmalos meno legenda tapusio, vieno ryškiausių savo laiko latvių peizažo tapytojų Valdžio Bušo (1924–2014) dirbtuvę ir kūrybinį pasaulį.

Aspazijos namai
Z. Meierovica prospekts 18/20, Dubulti

„Moters palydovė – rankinė“ („Sieviešu pavadone – rokassomiņa“, 28.05–19.09) – paroda Aspazijos namuose, atskleidžianti rankinę kaip praktišką, estetišką ir laikmetį apibūdinančią moters palydovę. Ekspozicijoje pristatomos rankinės nuo XIX a. 9-ojo dešimtmečio iki Antrojo pasaulinio karo laikotarpio, pagamintos iš šilko, odos, sidabro, metalo ir kitų medžiagų. Parodoje sujungti eksponatai iš 12 Latvijos muziejų rinkinių ir 27 privačių kolekcijų, tarp jų – rankinės, priklausiusios žymioms Latvijos kultūros asmenybėms: Elvīrai Brambergai, Dacei Akmentiņai, Emīlijai Bērziņai, Elfrīdai Pakulei ir Annai Brigaderei.

Meno stotis Dubulti
Zigfrīda Meierovica prospekts 4, Dubulti

Gļebo Panteļejevo paroda „Monumentai“ („Monumenti“, 12.06–02.09) – latvių skulptoriaus personalinė paroda, kurioje menininkas nagrinėja laisvės, moralinių vertybių ir žmogaus vidinės atsakomybės klausimus. Gļebas Panteļejevas yra vienas reikšmingiausių Latvijos šiuolaikinės ir monumentaliosios skulptūros autorių, kurio kūriniai pagerbia asmenybes, istorinę atmintį ir visuomenei svarbius principus. Parodoje „Monumentai“ menininkas reflektuoja apie sielos mobilumą ir laisvės trapumą laikais, kai žmogus pats gali tapti savo nelaisvės bendrininku. Panteļejevo skulptūrai būdingas klasikinis formos meistriškumas, modernistinis apibendrinimas ir gebėjimas monumentalias temas paversti asmenine, emociškai prisodrinta patirtimi.

Jūrmalos kultūrinės erdvės ir aplinkos dizaino centras
Pils iela 1, Dubulti

Gundaro Ūķio fotografijų paroda „Praeiviai“ (08.07.–28.08.) – parodoje pristatomos per 20 metų daugiau nei 40 pasaulio šalių sukurtos fotografijos, kurių centre – žmogus, atsitiktinai sutiktas praeivis. Gundaras Ūķis žmones fotografuoja akimirkomis, kai jie dar nesuvokia kameros buvimo, todėl nuotraukose išlieka kasdienybės natūralumas, judesys ir nesurežisuotas buvimas. Paroda kuria asmenišką ir platų žvilgsnį į žmogų skirtingose kultūrose, miestuose ir situacijose, leisdama pastebėti akimirkas, kurios paprastai praeina nepastebėtos.

Paroda „Meno krantas. Paslapčių oazė“ | Dzintari paplūdimys
Liepos 3–rugsėjo 6 d. Dzintari paplūdimyje prie Turaidas gatvės bus eksponuojama skulptūrų ir objektų paroda „Meno krantas. Paslapčių oazė“, kurioje pristatomi Roberto Dinero, Lilijos Dinerės, Matiaso Jansono, Krzysztofo Krzysztofo iš Lenkijos, Mārtiņšo Daksio, Kęstučio Benediko iš Lietuvos ir Artūro Bogdanovo kūriniai; parodos atidarymas vyks liepos 3 d. 16.00 val.

Lauko paroda „Dzintari koncertų salei – 90“ skvere prie Dzintari koncertų salės
Iki spalio 31 d. skvere prie Dzintari koncertų salės veikia lauko paroda „Dzintari koncertų salei – 90“, pasakojanti daugiau nei šimtmetį trunkančią koncertų vietos raidą – nuo Edinburgo kurhauzo pramogų sodo, kuriame vykdavo pokyliai, operetės ir varietė pasirodymai, iki reikšmingo simfoninės muzikos centro. Paroda taip pat leidžia sekti koncertų salės architektūros kaitą: 1936 m. pastatytą istorinę salę su Ansio Cīrulio sienų tapyba, 1960 m. atidarytą modernistinę vasaros koncertų salę ir XXI a. architektūrinius papildymus. Istorinės fotografijos ir dokumentinė medžiaga atskleidžia Dzintarus kaip vietą, kurioje kurorto kultūra, muzika ir architektūra suformavo vieną atpažįstamiausių Latvijos kultūros simbolių.