Jūrmalos parodų erdvės visus metus pristato įvairią meno ir kultūros programą. Čia eksponuojamos šiuolaikinio meno parodos ir ekspozicijos, atskleidžiančios kurorto istoriją bei ryškių asmenybių pasakojimus. Parodų vietos įsikūrusios istoriniuose mediniuose pastatuose, XX a. antroje pusėje statytuose viešuosiuose pastatuose ir pokario modernizmo architektūros pavyzdyje – meno stotyje „Dubulti“. Jūrmalos muziejai ir galerijos reguliariai pristato tiek Latvijos, tiek tarptautinius menininkus. Kartu jos kuria dinamišką kultūrinę erdvę, atveriančią platų požiūrį į meno procesus ir miesto tapatybę.

Jūrmalos muziejus
Tirgoņu iela 29, Majori

„Tėkmėje“ (Plūsmā, 07 03–09 13) – tarptautinė šiuolaikinio meno paroda Jūrmalos muziejuje, kviečianti pažvelgti į nematomus procesus – intuiciją, sąmonę, atmintį, susitikimus, pokyčius ir vidinę žmogaus tėkmę. Parodoje dalyvauja 23 skirtingų kartų Latvijos ir užsienio menininkai, kurių kūriniai apima įvairias meno formas – tapybą, grafiką, skulptūrą, stiklo ir tekstilės meną, vaizdo meną bei instaliacijas. Parodos idėjinį pagrindą įkvėpė Carlo Gustavo Jungo mintys apie kolektyvinę pasąmonę ir individualų dvasinio augimo kelią, kartu nagrinėjant šiandien aktualius sąmoningo buvimo, tarpusavio ryšio ir pasaulio suvokimo už racionaliai išmatuojamų ribų klausimus. Paroda „Tėkmėje“ nepateikia paruoštų atsakymų, bet kviečia sustoti, užduoti klausimus ir pasinerti į meno patirtį.

Latvijos keramikos asociacijos paroda „Adresatų sąrašas“ (18.09.–01.11.) – parodoje pristatomi daugiau kaip 60 Latvijos keramikų darbai, atskleidžiantys žinutę ir įvairias jos raiškos formas šiuolaikinėje keramikoje. Kiekvienas kūrinys siūlo individualią temos interpretaciją ir skatina apmąstyti žinutės trumpalaikiškumą, gebėjimą išlikti bei emocinę reikšmę. Parodą papildo Jūrmalos muziejaus Židinio salėje eksponuojamas „Studentų adresatų sąrašas“, pristatantis Latvijos dailės akademijos jaunųjų keramikų kūrybą.

Audiovizualinė erdvė „Poilsiautojas pakeliui į Jūrmalą“ („Atpūtnieks ceļā uz Jūrmalu“, iki 14.02.2027) – paroda kviečia patirti emociškai sodrią kelionę į kurortą skirtingais laikotarpiais – nuo vežimų ir garlaivių iki geležinkelio susisiekimo. Pasitelkus garsą, vaizdą ir erdvinę scenografiją, paroda leidžia įsijausti į istorinės kelionės nuotaiką ir per juslinę patirtį sutikti ilgai lauktą jūrą.

Jūrmalos kultūros centras (Jomas g. 35, Majorai)

Kasparo Miglos fotografijų paroda Pasivaikščiojimas po gražiąją Jūrmalą (iki rugsėjo 7 d.) – paroda kviečia į vaizdinę kelionę po XX a. pirmosios pusės Jūrmalą, atskleisdama kurortinį miestą kaip gyvą, elegantišką ir įvairialypę vietą. Fotografijose įamžintos pajūrio promenados, maudyklos, sanatorijos, geležinkelio stotys, kavinės, koncertų sodai, prieplaukos, Ķemerų parkas ir šurmuliuojanti Jomas gatvė. Naudojant papildytosios realybės programėlę Old Jurmala, istoriniai vaizdai susiejami su šiandieniniu miesto peizažu, leidžiant pamatyti, kaip Jūrmala keitėsi, išsaugodama savitą kurorto dvasią.

Buldurių parodų namai
Muižas iela 6, Bulduri

„Latvijos pajūrio gėlelės: Katrīnos Reinovskos poezijos peizažas XIX amžiaus pabaigoje“ (09.07.–13.09.) – paroda, skirta Buldurų gyventojai Katrīnai Reinovskai (1845–1923), pirmajai latvių poetei moteriai, kurios eilėraščiai buvo išleisti atskira knyga. Jos 1875 metais pasirodęs rinkinys „Latvijos pajūrio gėlelės“ tapo svarbiu moterų įsiliejimo į latvių literatūrą pirmtaku. Paroda sukurta kaip simbolinis „poetės kambarys“, kuriame XIX amžiaus pabaigos estetika, poetiniai vaizdiniai, jūros artumas ir žvejų giminės paveldas kviečia apmąstyti, ką reiškia būti pirmajai.

Annos Eglės personalinė paroda „Saulės rezginys“ (17.09.–07.11.) – naujausia skulptorės kūrinių serija, kurioje abstrakčios ir simboliškai tikslios formos susipina su pasąmonės vaizdiniais. Kūriniai įkvėpti latvių liaudies dainų estetikos, Latvijos gamtos ir žmogaus kūno. Paroda tęsia skulptūrų cikle „Trejos devynerios“ pradėtus kūrybinius ieškojimus, šįkart sutelkiant dėmesį į jungties, pynimo ir visumos temas. Latvijoje, Vilniuje ir Kalifornijoje sukurti darbai sujungia iš anksto brandintas idėjas ir intuityvius formos ieškojimus. Saulės rezginys čia tampa simboline vieta, kurioje pojūčiai, patirtys ir prisiminimai susijungia į vieną visumą.

Valdžio Bušo dirbtuvė – galimybė pažvelgti į Jūrmalos meno legenda tapusio, vieno ryškiausių savo laiko latvių peizažo tapytojų Valdžio Bušo (1924–2014) dirbtuvę ir kūrybinį pasaulį.

Aspazijos namai
Z. Meierovica prospekts 18/20, Dubulti

„Moters palydovė – rankinė“ („Sieviešu pavadone – rokassomiņa“, 28.05–19.09) – paroda Aspazijos namuose, atskleidžianti rankinę kaip praktišką, estetišką ir laikmetį apibūdinančią moters palydovę. Ekspozicijoje pristatomos rankinės nuo XIX a. 9-ojo dešimtmečio iki Antrojo pasaulinio karo laikotarpio, pagamintos iš šilko, odos, sidabro, metalo ir kitų medžiagų. Parodoje sujungti eksponatai iš 12 Latvijos muziejų rinkinių ir 27 privačių kolekcijų, tarp jų – rankinės, priklausiusios žymioms Latvijos kultūros asmenybėms: Elvīrai Brambergai, Dacei Akmentiņai, Emīlijai Bērziņai, Elfrīdai Pakulei ir Annai Brigaderei.

Rainio ir Aspazijos vasarnamis (Pliekšāna iela 5/7, Majori)

• Marettos Staprāne-Bārlovos paroda „LAIMA. RAIMONDS: Šeimos laimės portretai“ (iki spalio 19 d.) – tarpdisciplininė paroda, kurioje susitinka menas ir neuromokslas. Jos centre – 27 keturių kartų Staprānų šeimos nariai. Portretuose žmogaus išvaizda susiejama su prisiminimais, asmeniškai svarbia muzika, mėgstamomis spalvomis ir vietomis bei EEG užfiksuota smegenų veikla. EEG duomenys nenaudojami laimei moksliškai išmatuoti – jie paverčiami vaizdiniais parametrais, darančiais įtaką kūrinių struktūrai, intensyvumui, detalumui ir ryškumui. Parodoje Raimondo Staprāno meninis palikimas susiejamas su naujosios kartos požiūriu į šeimą, tapatybę ir laimės patirtį.

Meno stotis Dubulti
Zigfrīda Meierovica prospekts 4, Dubulti

Paroda „Ukrainos šerifai. Neprarasti namų“ (rugsėjo 11–spalio 2 d.) – kino režisieriaus Romano Bondarchuko ir Daryos Averchenko paroda apie Ukrainos Stara Zburjivkos kaimą ir jo gyventojus. Pasakojimo centre – kaimo seniūnas Viktoras Maruniakas ir du vietos tvarkos sergėtojai, vadinamieji „kaimo šerifai“, kurių kasdienybę Bondarchukas dokumentavo prieš pat Krymo okupaciją ir po jos. Parodoje sujungiami anksčiau neskelbti autorių vaizdo dienoraščiai, Ukrainos karo archyvo medžiaga ir dokumentinio filmo Ukrainos šerifai (2015) ištraukos. Joje pasakojama apie bendruomenės saviorganizaciją, karo sukeltą priverstinį persikėlimą ir pastangas išsaugoti ryšį su namais. 

Galerija „Bastejs“
Skultes iela 10, Priedaine

Artūro Akopjano paroda „Joe of Abstract“ (05.09.–11.10.) – parodoje abstrakčioji tapyba atsiskleidžia kaip savarankiška vaizdinė kalba, kurioje svarbiausi tampa spalvos intensyvumas, kompozicija ir ritmas. Menininkas ieško pusiausvyros tarp spontaniško gesto ir sąmoningai kuriamos struktūros, o įkvėpimo semiasi iš kasdienių įvykių bei netikėtų pastebėjimų – sutikto šuns, gatvės personažo ar vaizdo į darbo stalą. Paveikslai tampa menininko, medžiagos ir laiko sąveikos įrašais, į žiūrovą prabylančiais ne konkrečiu siužetu, bet spalva, erdve ir nuotaika.

Henrio Preiso paroda „On Paper“ (05.09.–11.10.) – Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančio latvių menininko skaitmeninių atspaudų paroda, sukurta pagal darbus, 2017 m. eksponuotus galerijos „Bastejs“ parodoje „De Synthesized“. Kūriniuose susijungia skirtingų kultūrų pėdsakai, menininko šeimos paveldas ir šiuolaikinė vizualinė kalba. Parodos pavadinimas siejasi su sintezės sąvoka ir elektronine muzika, išryškindamas kultūrinės atminties, asmeninės patirties ir vizualinių elementų sąveiką.

Paroda „Meno krantas. Paslapčių oazė“ | Dzintari paplūdimys
Liepos 3–rugsėjo 6 d. Dzintari paplūdimyje prie Turaidas gatvės bus eksponuojama skulptūrų ir objektų paroda „Meno krantas. Paslapčių oazė“, kurioje pristatomi Roberto Dinero, Lilijos Dinerės, Matiaso Jansono, Krzysztofo Krzysztofo iš Lenkijos, Mārtiņšo Daksio, Kęstučio Benediko iš Lietuvos ir Artūro Bogdanovo kūriniai; parodos atidarymas vyks liepos 3 d. 16.00 val.

Lauko paroda „Dzintari koncertų salei – 90“ skvere prie Dzintari koncertų salės
Iki spalio 31 d. skvere prie Dzintari koncertų salės veikia lauko paroda „Dzintari koncertų salei – 90“, pasakojanti daugiau nei šimtmetį trunkančią koncertų vietos raidą – nuo Edinburgo kurhauzo pramogų sodo, kuriame vykdavo pokyliai, operetės ir varietė pasirodymai, iki reikšmingo simfoninės muzikos centro. Paroda taip pat leidžia sekti koncertų salės architektūros kaitą: 1936 m. pastatytą istorinę salę su Ansio Cīrulio sienų tapyba, 1960 m. atidarytą modernistinę vasaros koncertų salę ir XXI a. architektūrinius papildymus. Istorinės fotografijos ir dokumentinė medžiaga atskleidžia Dzintarus kaip vietą, kurioje kurorto kultūra, muzika ir architektūra suformavo vieną atpažįstamiausių Latvijos kultūros simbolių.